palikuonis

PALIKUONIS | THE OFFSPRING

Apeirono teatro spektaklis „Palikuonis“ teleportuoja žiūrovus į postapokaliptinį pasaulį, kuriame nėra praeities, dabarties ir ateities skirtumo, yra tik čia ir dabar. Yra tik tobulas Palikuonis, kuris neturi poreikio prietarams, dievams, kitiems mitams ir pats gali tapti didžiausiu žmonijos istorijos mitu. Ar susinaikinęs pasaulis atsinaujins? Ar Palikuonis taps naujuoju Mesijumi? Ar žmonija atgaus palaimą ir amžinybės viltį?

„Vyras su suknele ir aukštakulniais bei moteris vyrišku kostiumu tupi šešėlių lizde, rūko. Pasiūtų siluetų lizdo „šakelės“ reprezentuoja skirtingus vaidmenis, kuriuos atliekame gyvenime, kuriuos matuojamės patys ar kuriuos mums primeta visuomenė. Tačiau patys mes, mūsų esmė lieka tamsoje, nežinioje, šešėlyje.

Aktorių Gretos Kazlauskaitės <...> ir Ričardo Bartašiaus apsikeitimas lytį simbolizuojančiais drabužiais kalba ne tik apie moterų emancipaciją, toleranciją, bet žengia žingsnį toliau – link trečiosios feminizmo bangos idėjų, iškonstruojančių ne tik lyties, bet ir apskritai apibrėžto identiteto sampratą,“ – mintimis apie spektaklį dalijasi kultūros žurnalistė Austėja Mikuckytė.

Žiūrovai čia kviečiami patirti ne tiek metafizinius išgyvenimus, kiek atlikti tam tikrus sąmonės judesius, bandant perskaityti pirmąjį naujo pasaulio istorijos lapą; įdėmiau pažvelgti į socialinę tikrovę, atsiribojant nuo mechaniško, „normatyvinio“, supaprastinto / apibendrinto kultūros bei istorijos vertinimo, sociokultūrinius procesus suvokiant kaip dinamiškus ir kintamus.

Ekstravertiškas (žiūrovui atviras), tekstu konstruojantis reikšmes, prasmes ir veiksmą Apeirono teatras šįkart pats sau meta iššūkį: spektaklyje „Palikuonis“ praktiškai atsisakoma žodžių, o prasmės gimsta iš dinamiškų judesių, matematiškai tikslių ženklų ir minimalios verbalinės informacijos, kurią ištransliuoja futuristinė, ambivalentiška būtybė (akt. Kristina Švenčionytė), perpratusi visatos kilmę ir sąrangą, santykio.

„Spektaklio statymas truko septynias paras - simboliškai tiek laiko, per kiek, anot Knygos, truko pasaulio sukūrimas. – apie kūrybinį procesą pasakoja spektaklio režisierė ir idėjos autorė Eglė Kazickaitė. - Šitas uždavinys svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, tai tiesiogiai susiję su spektaklio kontekstu, antra, tai įdomus eksperimentinės kūrybos būdas, kada repeticijos vyksta ne po kelias valandas, o visą parą. Šito etapo metu visi užsidarėme teatre, savotiškai izoliavomės, nes neleidome sau ir vieni kitiems išeiti net į parduotuvę. Ir visą laiką dirbome.“ Tokiu būdu noras (poreikis) kalbėti apie visuomenę virto įdėmiu žvilgsniu į save, savotišku savivokos seansu, į kurį kviečiamas žiūrovas taip pat turėtų atsisakyti išankstinio nusistatymo, stereotipų, netgi tam tikro „kūniškumo“, įprasto kasdieniame pokalbyje.

Vertical Divider

“The Offspring“ by Apeiron Theatre teleports the viewer to post-apocalyptic world which has no division between past, present or future. We are here and now. The perfect Offspring can become the greatest myth of humankind in history as it does not have any need for superstition, gods and other myths. Will the world that has been destroyed come alive again? Will the Offspring become the new Messiah? Will humanity restore its bliss and faith in eternal life?

“A man in a dress and heels and a woman in a suit sitting on a nest of shadows; smoking. “The branches” of the nest represent different roles which we play in life: the ones we take on ourselves or are given to us by society. We ourselves and our essence, however, stay in the dark, in the unknown, in the shadow.

The cultural journalist Austėja Mikuckytė on the play: “The exchange of gender-determining clothes between actors Greta Kazlauskaitė and Ričardas Bartašius is not only about women’s emancipation and tolerance, it takes a leap towards the third wave feminist ideas which deconstruct gender and, furthermore, the definition of restrained identity”

The spectator is invited not so much to experience the metaphysical but to perform certain movements of consciousness while trying to read the first page of the new world’s history, to look more closely at social reality without focusing solely on a mechanic, normative, simplified assessment of culture and history; perceiving socio-cultural processes as dynamic and variable.

Apeironas Theatre sets challenge to itself: being extraterrestrial (open to the viewer), text – focused for creating meaning and action this play abandons words and the meaning is transmitted by dynamic movements, mathematically accurate signs and minimal verbal information which are conveyed by a futuristic, ambivalent being (actress Kristina Švenčionytė) who has comprehention of the origin and structure of the universe.

The director Eglė Kazickaitė on the making of the play: “Symbolically, it took 7 days to make the play – the same time it took to create the World as the Book says. This task is important in several respects. First of all, it is directly related to the context of the performance, secondly, it is an interesting means of experimental art, when rehearsals’ duration is not several hours but around the clock. During this stage we closed ourselves in the theatre, isolated ourselves in a way where no one was allowed to leave and worked all the time.” In this way, the desire (the need) to talk about the society has become a close look at oneself, a kind of self-awareness session, to which the invited spectator should also give up prejudice, stereotypes, even a certain "corporeality" characteristic to everyday conversation.

Vertical Divider