pabėgimas | escape - Apeirono teatras

PABĖGIMAS | ESCAPE

Verbalinis „Pabėgimo“ naratyvas yra išreikštas monologu, reprezentuojančiu pastaruoju laikotarpiu daugeliui artimas būsenas - atskirties, vienatvės pojūtį. Nuo šių jausenų žmogus (ne)sąmoningai stengiasi pabėgti ieškodamas alternatyvios būties.

Nutolus išoriniam pasauliui, pagrindinė monologo veikėja pasineria į (pa)sąmonėje vykstančius procesus. „Monologas „Pabėgimas“ - tai veikiau atmosfera, nei siužetinis veiksmas. Šioje atmosferoje konfliktuoja egzistencinio nerimo ir nepažintos ramybės, pykčio ir susitaikymo, nusivylimo ir atradimo jausmai. Vaizdas projektuotas ant pačių rankomis, iš plastilino lipdyto kambario maketo, kuriame aplinkybių įkalintas individas išgyvena atskirtumo jausmą, vienatvę, akistatą su savimi. Per vidinius išgyvenimus ir apmąstymus monologo veikėja nejučia ima kurti asociacijomis, metaforomis, simboliais turtingą vaizduotės pasaulį, kuris pagrindinę veikėją priveda prie laisvės ir pilnatvės suvokimo transformacijos“, - teigia „Pabėgimo“ dramaturgė, viena iš režisierių, aktorė Greta Gudelytė.

Video monologe „Pabėgimas“ naudojamas primityvusis montažas primena „Bad painting“ (blogosios tapybos) stilistiką. Šis stilius plėtojosi kaip priešprieša konceptualiajam menui ir minimalizmui. Kaip šio stiliaus kūriniams, taip ir video monologui „Pabėgimas“ būdinga išskirtinai asmeniškas, autoironiškas turinys, provokuojantis netikėtas jausenas, atskleidžiantis negatyvias realybės puses. Filmo raiškoje sąmoningai naudojami ironiški, klišiniai, plokšti vaizdai, montažo trikdžiai. Tai tarsi ironiška provokacija „gerajam“ menui.

Vertical Divider

The verbal narrative of "Escape" is expressed in a monologue, which in recent times represents a state close to many - a feeling of exclusion and loneliness. Human being (un)consciously tries to escape from these feelings by looking for an alternative being.

As the outside world moves away, the main character of the monologue is immersed in the processes that take place in the (subconscious). "The monologue 'Escape' is an atmosphere rather than a plot action. Conflicts of existential anxiety and unknown peace, anger and reconciliation, frustration and discovery conflict in this atmosphere. The image is projected on their own hands, from a plasticine molded room model, in which an individual imprisoned by circumstances experiences a sense of isolation, loneliness, confrontation with himself. Through inner experiences and reflections, the character of the monologue unconsciously begins to create a world of imagination rich in associations, metaphors and symbols, which leads the main character to the transformation of the perception of freedom and fullness, ”says Greta Gudelytė, playwright of the Escape.

The primitive montage used in the video monologue "Escape" is reminiscent of the style of "Bad painting". This style developed as an opposition to conceptual art and minimalism. Like the works of this style, the video monologue "Escape" is characterized by exceptionally personal, self-ironic content, provoking unexpected feelings, revealing the negative sides of reality. The resolution of the film deliberately uses ironic, cliché, flat images, editing disturbances. It's like an ironic provocation to "good" art.

Vertical Divider