Poetinis režisierės Gretos Gudelytės filmas „Ašmenys“ aktualizuoja ir į naują formatą sugrąžina savu laiku cenzūruotos poetės Birutės Pūkelevičiūtės kūrybą ir jos eilėraščių rinkinį „Metūgės“, įtvirtinusį autorę kaip vieną savičiausių išeivijos poezijos autorių. Trečios poezijos rinkinio „Metūgės “ dalies pavadinimas „Ašmenys“ – tai nuoroda į sudėtingą moterų saviraiškos kelią patriarchaliniame kūrybos lauke.
Kūrinys nufilmuotas nykstančiame Valėnų kaime. Ekranizacijoje vaizduojama moteris yra vienatvėje, tačiau stipri. Save suvokdama, kaip gamtiškojo pasaulio dalį, subtiliuosius pasaulius moteris priima ir išgyvena kaip natūralų dalyką. Tai jai padeda išsivaduoti iš tradicinės moralės primestų gniaužtų. Moterų gyvenimo vienkiemyje vaizdai pastiprinti poetės Birutės Pūkelevičiūtės eilėraščiais bei scenomis iš Apeirono teatro spektaklio „Ašmenys“ (2019, rež. Greta Gudelytė). Rezultatas - metaforiškų vaizdinių, gamtovaizdžių, ritualų ir poezijos mozaika.
„Metūgės“ (1952) , buvo suvoktos kaip pavojingas moters sielos išsprūdimas iš kontrolės. Birutė Pūkelevičiūtė buvo apkaltinta moralės ir dorovės nuosmukiu. Kritikus piktino į tradicines normas "pasikėsinęs" dėmesys erotikai, o vėlesni kūriniai kaltinti plagijavimu, išbraukyti, keisti pavadinimai. Autorė šiandien yra užmiršta, nors B. Pūkelevičiūtės eilėraštis ,,The Cry of Rachel” buvo įtrauktas į pasaulinės poezijos antologiją šalia A.Rimbaud, R.Frosto, V.B.Yeatso.
Aktualizuodama pamirštą ir tuometinių vertintojų kritikuotą poetę, ekranizacija režisierė Greta Gudelytė atkreipia dėmesį į unikalių moterų kūrybos matomumo problemą. Prikeldama kūrinius nauja ir patrauklia kalba ji primena, kad cenzūruojama kūryba puikiai atspindi moterų kūrėjų istorinio kelio tendenciją Lietuvoje.
Režisierė: Greta Gudelytė Tekstai: Birutė Pūkelevičiūtė Vaidina: Eglė Kazickaitė, Greta Gudelytė, Juratė Peciukonytė, Mindaugas Liepinis Operatorius: Robert Kovalevič Kompozitorius: Grid707