Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuva nelengvai juda į priekį tolerancijos ir savitarpio supratimo gilinimo klausimais. Vis dar vengiama kalbėti, matyti, bandyti suprasti kitokį, nei pats esi. Tačiau kai kurios atskirties grupės yra itin jautriai (ne)vertinamos Lietuvoje. Lietuvos bei Europos lygiu vykdomi tyrimai atskleidžia, jog Lietuva yra viena iš homofobiškiausių šalių Europoje. Lietuvos homoseksualų psichosocialinės sveikatos sąsajų su homofobijos elementais įvertinimo tyrimas (2008) atskleidė, kad apie 47,2% homoseksualių asmenų serga pasikartojančia depresija, o apie 75,5% turi suicidinių polinkių. Pagrindinis veiksnys homoseksualių asmenų psichinės sveikatos problemoms atsirasti – padidėjęs stresas, dėl seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto smerkimo, nepripažinimo ir atmetimo visuomenėje, tolerancijos stokos. Esant psichinės sveikatos nusilpimui, atsiranda tikimybė padidėjusiai rizikai susirgti depresija, narkotinių medžiagų vartojimui ir savęs žalojimo elgesiui, įskaitant savižudybės atvejus. L. Okunevičiūtės Neverauskienės ir kt. (2011) vykdyti tyrimai patvirtina, kad būtent homoseksualai patenka į savižudžių rizikos grupę, jie dažniau žaloja save, dėl didelės emocinės įtampos linkę dažniau vartoti alkoholį, narkotikus. Homoseksualūs asmenys dažniau išgyvena nerimą, įtampą, jų pasitikėjimas savimi ir savigarba gerokai nukenčia dėl patiriamos diskriminacijos. Lietuvoje homoseksualūs asmenys dažnai tampa diskriminacijos, fizinio ir psichologinio smurto aukomis, dėl ko šios seksualinės mažumos atstovai, patiria įvairių problemų. 2018 m. LGL apklausos, kurioje dalyvavo 644 LGBT moksleiviai (14 - 18 m.) rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė apklaustų moksleivių jaučiasi nesaugiai dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, ir tik vos 5 proc. Lietuvoje gyvenančių LGBT moksleivių savo mokymosi aplinkoje niekada nesusidūrė su patyčiomis dėl lytinės orientacijos. Patyčias patiriantys LGBT moksleiviai dažnai viską turi išgyventi vieni, nes mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai neretai nežino, kaip reaguoti į tokio pobūdžio patyčias, o kai kuriais atvejais ir patys tampa jų iniciatoriais. Tuo tarpu delinkvetinio elgesio jaunimas taip pat nemažas išsūkis Klaipėdos miesto bendruomenei. Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis daugiausiai nusižengimų padaro nepilnamečiai. 2020 m. nepilnamečiai dažniausiai vartojo alkoholinius gėrimus, pažeidė karantino sąlygas, grasino sutrikdyti žmogaus sveikatą, vis dažniau pasireiškė ir nepilnamečių smurtas prieš savo šeimos narius. Nustatyta, jog administracinius nusižengimus bei nusikaltimus gausiai daro vaikai ir jaunuoliai, augantys krizę patiriančiose šeimose bei gyvenantys vaikų globos namuose. Tokie vaikai ir jaunuoliai 2019 m. sudarė 25,9 proc., o 2020 m. skaičius išaugo iki 27 proc., skaičiuojant nuo visų jaunuolių, kurie padarė nusižengimus bei nusikaltimus.
Stengiantis išvengti netinkamų ir neigiamų aplinkinių interpretacijų, siekiant ugdyti žmogaus socialinę brandą ir kurti tinkamas terpes socialinių įgūdžių praktikavimui, būtinas socialinis ugdymas. Meno, kaip terapinės formos tyrinėtojai pastebi, kad tarp teatro kūrybos, žmogaus ugdymo bei asmens gyvenimo įgūdžių randama daug paralelių. Teatrą kuria gyvo žmogaus balsas ir judesys, vaidinti – kaip ir gyventi, reiškia veikti, atlikti veiksmus gyvai, vientisai, motyvuotai, reaguoti į dirgiklius, prisiminti, įsivaizduoti, mąstyti, jausti natūraliai, elgtis pagal logiką ar improvizuoti. Teatras ne tik atitolina nuo gyvenimiškų rūpesčių, bet tuo pačiu grąžina į gyvenimo realybę stipresnius, labiau savimi pasitikinčius, suteikia vilties, tikėjimo, moko bendrauti kitaip. Todėl vykdant šį projektą nutarta parengti ir išplėtoti sociokultūrinių paslaugų modelius, prisidedančius prie šių rizikos grupių atstovų situacijos gerinimo, o diskusijų praktikomis, teatrinės raiškos priemonėmis, atviru bendravimu prisidėti prie bendruomenės edukavimo ir pozityvaus, asmeninėmis patirtimis grįsto ryšio su bendruomene plėtojimo. Apeirono teatras bendradarbiaudamas su mokyklomis ir įvairiomis įstaigomis nuo 2015 metų vykdo edukacines programas vaikams ir jaunimui. Šių programų metu didelis dėmesys skiriamas aktyvaus, pilietiško, kritiškai mąstančio laisvo žmogaus ugdymui. Asmeninė pareiškėjo patirtis su LGBT bendruomenės, lytinio tapatumo ieškančiais jaunuoliais bei delinkventiniu elgesiu pasižyminčiu jaunimu, jų asmeninės istorijos bei išgyvenimai, buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs iniciatyvą vystyti, plėtoti bei įgyvendinti šį projektą.
Projektu siekiama mažinti Klaipėdos m. tikslinės teritorijos socialinės rizikos (LGBT ir delinkventinio elgesio) jaunuolių socialinę atskirtį, įtraukiant juos į profesionaliuoju menu paremtą sociokultūrinę veiklą. Vykdomomis veiklomis sudaromos prielaidos pagerinti tikslinės grupės atstovų padėtį ir integraciją visuomenėje, prisidėti prie Klaipėdos m. bendruomenės sąmoningumo bei atvirumo, skatinti bendruomeniškumą, savitarpio pagalbą, mažinti takoskyrą tarp socialinę atskirtį patiriančių gyventojų ir likusios visuomenės dalies.
Stengiantis išvengti netinkamų ir neigiamų aplinkinių interpretacijų, siekiant ugdyti žmogaus socialinę brandą ir kurti tinkamas terpes socialinių įgūdžių praktikavimui, būtinas socialinis ugdymas. Meno, kaip terapinės formos tyrinėtojai pastebi, kad tarp teatro kūrybos, žmogaus ugdymo bei asmens gyvenimo įgūdžių randama daug paralelių. Teatrą kuria gyvo žmogaus balsas ir judesys, vaidinti – kaip ir gyventi, reiškia veikti, atlikti veiksmus gyvai, vientisai, motyvuotai, reaguoti į dirgiklius, prisiminti, įsivaizduoti, mąstyti, jausti natūraliai, elgtis pagal logiką ar improvizuoti. Teatras ne tik atitolina nuo gyvenimiškų rūpesčių, bet tuo pačiu grąžina į gyvenimo realybę stipresnius, labiau savimi pasitikinčius, suteikia vilties, tikėjimo, moko bendrauti kitaip. Todėl vykdant šį projektą nutarta parengti ir išplėtoti sociokultūrinių paslaugų modelius, prisidedančius prie šių rizikos grupių atstovų situacijos gerinimo, o diskusijų praktikomis, teatrinės raiškos priemonėmis, atviru bendravimu prisidėti prie bendruomenės edukavimo ir pozityvaus, asmeninėmis patirtimis grįsto ryšio su bendruomene plėtojimo. Apeirono teatras bendradarbiaudamas su mokyklomis ir įvairiomis įstaigomis nuo 2015 metų vykdo edukacines programas vaikams ir jaunimui. Šių programų metu didelis dėmesys skiriamas aktyvaus, pilietiško, kritiškai mąstančio laisvo žmogaus ugdymui. Asmeninė pareiškėjo patirtis su LGBT bendruomenės, lytinio tapatumo ieškančiais jaunuoliais bei delinkventiniu elgesiu pasižyminčiu jaunimu, jų asmeninės istorijos bei išgyvenimai, buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs iniciatyvą vystyti, plėtoti bei įgyvendinti šį projektą.
Projektu siekiama mažinti Klaipėdos m. tikslinės teritorijos socialinės rizikos (LGBT ir delinkventinio elgesio) jaunuolių socialinę atskirtį, įtraukiant juos į profesionaliuoju menu paremtą sociokultūrinę veiklą. Vykdomomis veiklomis sudaromos prielaidos pagerinti tikslinės grupės atstovų padėtį ir integraciją visuomenėje, prisidėti prie Klaipėdos m. bendruomenės sąmoningumo bei atvirumo, skatinti bendruomeniškumą, savitarpio pagalbą, mažinti takoskyrą tarp socialinę atskirtį patiriančių gyventojų ir likusios visuomenės dalies.
Praėję susitikimai
|
|
III susitikimas
Rugsėjo 3d. Klaipėdoje (bare Herkus Kantas) vyko viešas pokalbis-diskusija LGBT teisių Lietuvoje tema "Tai kokių teisių jiems ten reikia?" Pokalbyje dalyvavo Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, žurnalistas ir LGBT teisių aktyvistas Jonas Valaitis, pokalbį moderavo kultūros žurnalistas Adomas Zubė. Vėliau diskusija įgavo meninę formą su poete Renata Karvelis, kuri LGBT tema skatino kalbėti poezijos slemo dirbtuvių formate. Vertical Divider
|
|
II susitikimas
Rugpjūčio 21d. Klaipėdoje, Apeirono teatre vyko susitikimas su psichologe-psichoterapeute Rosita Pipiriene, po kurių kūrybines dirbtuves vedė Apeirono teatro kūrėjai. Šis renginys buvo uždaras ir skirtas LGBT jaunuoliams ir jų artimiesiems, siekiant kurti saugią susitikimų erdvę ir burti bendruomenę. Vertical Divider
|
|
|
I susitikimas
Rugpjūčio 7d. Klaipėdoje, Apeirono teatre vyko kūrybinės zinų dirbtuvės, kurias vedė Živilė Mantrimaitė ir Rytė Jarmoškaitė, po kurių vyko senų LGBT filmų peržiūra. Šis renginys buvo uždaras ir skirtas LGBT jaunuoliams ir jų artimiesiems, siekiant kurti saugią susitikimų erdvę ir burti bendruomenę. Vertical Divider
|
